Centrinis šildymas
Didesnių butų ir šeimyninių pastatų šildymas yra tradicinistoms krosnims tai ne pati maloniausia žiemos pramoga. Įjungtas šildymas toks būdas nemalonus ne tik todėl, kad duoda darbo apie krosnelės priežiūrą, bet ir todėl, kad ją reikia paruošti kuro, uždegti ugnį, išvalyti pelenus ir visa tai butas purvinas nei įprastai dėl darbo. Be šių trūkumų, šildymas krosnelėmis nėra estetiškas temperatūros pasiskirstymo tolygumas neatitinka reikalavimomodernaus būsto. Remiantis šiais faktais, nenuostabu, kad ne tik naujuose pastatuose visuomenėsestručio nuosavybė, bet ir šiandien specialiuose šeimos pastatuose taikoma centrinio šildymo sistema.
Šildymo schema, veikimo principas
Centrinio šildymo prietaisas (1 pav.) susideda iš sistemos: katilai, šildymo elementai ir vamzdynai. Aukščiausias šio taškas sistemos dalis yra išsiplėtimo indas. Visa sistema užpildyta vandeniu. Jei degame katile, vanduo taip pat šildomas dėl mažiau specifinio svoris pakyla, o karštą vandenį pakeičia vanduo, kuris atvėso kaitinimo elementuose (todėl turi aukštesnį savitumą svoris). Vanduo, tekantis aukštyn, vamzdynu patenka į šildytuvą kūnas yra ten, atiduoda savo šilumą, atvėsta ir grįžta atgal katilas.
1 PAVEIKSLAS
Todėl dėl šalto ir šilto savitojo sunkio skirtumo vandens sistemoje sukuria nuolatinį uždarą srautą kuri įgalina tiekti tam tikrą šilumos kiekį šildant kūnai.
Jėga, kuri leidžia vandeniui cirkuliuoti dėl skirtumo temperatūros – ypač kaitinant tik ant vieno lygis – yra labai mažas, todėl svarbu nustatyti prietaisų matmenis remiantis kruopščiais ir tiksliais skaičiavimais. Praktikoje dažnai atsitinka, kad prietaisai, ypač mažesni ir atskiri stanovs, projektuokite greitai ir pagal patirties duomenisva. Neabejotina, kad kartais taip galima padaryti sėkmingai veikia centrinio šildymo sistema, tačiau tai dažniau kad jis neveikia nepriekaištingai, o atsiradusias klaidas vėliau ištaisyti jau sunkiau.
Todėl nevalia gailėtis pastangų sukurti reikiamus skaičiavimus ir projektus, nes tai tikrai pasiteisins. Turime nepamiršti, kad tokia sistema turėtų tarnauti visą gyvenimą.
Pirma užduotis projektuojant – apskaičiuoti poreikįapie šilumos kiekį norimoms patalpoms šildyti. Būtinas šilumos kiekis šildymui atitinka jo nuostoliusOi Šilumos nuostoliai priklauso nuo lauko temperatūros skirtumo ir šildomos patalpos temperatūra, nuo koeficiento šilumos pralaidumo tų paviršių, kurie riboja stebimą patalpą, taip pat šių paviršių dydį.
Skaičiavimas turėtų būti atliekamas atskirai kiekvienai sričiai su skirtingais šilumos perdavimo koeficientais ir su skirtumais spišorinė ir vidinė temperatūra. Taip gauto parci sumaRezultatai suteiks visą reikalingą šilumos kiekį patalpose. (Tiems, kurie nenori atlikti skaičiavimų, atkreipiame dėmesį kad skaičiavimui reikalingi tik pagrindiniai skaičiavimai).
Reikiamas šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:
Q=F*k (tb -tk)
kur jie yra:
Q - patalpos prarandamos šilumos kiekis, kcal/val.;
F - paviršius (siena, langas, durys, grindys, lubos) per kurią praeina šiluma, m2;
k - šilumos perdavimo koeficientas stebimam paviršiui, kcal/m2° C
tb - pageidaujama patalpos vidaus temperatūra, °C
tk - išorinė stebimo paviršiaus temperatūra, °C
2 PAVEIKSLAS
Norėdami geriau apžvelgti skaičiavimo eigą, imsimės praktinio pavyzdys. Užduotis – apskaičiuoti reikiamą kiekį šilumos gyvenamajam namui iš nuotraukos Nr. 2. Techniniai duomenys: pertvaros iš akytų plytų, dydis 10 cm, tinkuotos iš abiejų pusių, pagrindinė siena 38 cm storio tinkuotos iš abiejų pusių, viengubo stiklo durys, rrozor dvigubas su mediniu karkasu. lubos su medinėmis sijos iš abiejų pusių dengtos lentomis ir virš lubų uždara palėpė, žemė po grindimis. Numatomas minimumas lauko temperatūra - 20°C. Šilumos pratekėjimas per išorę langas:
Plotas: F = 1,5 x 2 = 3 m2
Šilumos perdavimo koeficientas: k = 3,5
Temperatūros skirtumas: tb = +20°C, tk = -20°C, tb -tk = 20 - (-20) = 40 °C
Q=3 x 3,5 x 40 = 420 kcal/val
Šilumos pratekėjimas per išorinę pagrindinę sieną:
Plotas: F = 3 x 4 - lango plotas = 12 - 3 = 9 m2
Q = 9 val. 1,3 x 40 = 468 kcal/val
Šilumos praėjimas pro duris į salę:
Plotas: F = 0,9 x 2 = 1,8 m2
k = 3
Temperatūros skirtumas: tb = 20°C; tk =16°C, tb -tk = 20 - 16 = 4°C
Q = 1,8 x 3 x 4 = 21,6 kcal/val
Šilumos praėjimas per sieną link salės:
Plotas: F = 3 x 3,5 - durų plotas = 10,5 - 1,8 = 8,7 m2
k = 1,6
Temperatūros skirtumas: tb -tk = 40 ° C
Q = 8,7 x 1,6 x 4 = 55,7 kcal/val
Šilumos pratekėjimas per sieną link tualeto:
Plotas: F = 1,5 x 3 = 4,5 m2
k = 1,6
Temperatūros skirtumas: tb -tk = 2 ° C
Q = 4,5 x 1,6 x 2 = 14,2 kcal/val
Šilumos pratekėjimas per sieną į vonios kambarį:
Plotas: F = 1,9 x 3 = 5,7 m2
k = 1,6
Temperatūros skirtumas: tb -tk = 20 - (+24) = -4°C
Tokiu atveju šiluma iš vonios pereina į kambarius, t.y. kalba eina ne apie šilumos praradimą, o apie prieaugį, taigi ir šį pabaigoje esanti vertė turėtų būti atimta iš bendros reikalingos šilumos.
Q = 5,7 x 1,6 x (-4) = -36,5
Atskiruose kambariuose temperatūra nesiskiriatačiau šilumos perdavimo nėra, todėl būrėjos nereikianati.
Šilumos pratekėjimas per lubas:
Plotas: F = 3,5 x 4 = 15 m2
k = 1,5
Temperatūros skirtumas: tb -tk = 20 - (-12) = 32 °C
Q = 15 x 1,5 x 32 = 720 kcal/val
Šilumos pratekėjimas per grindis:
Plotas: F = 15 m2
k = 1,5
Temperatūros skirtumas: tb - tk = 20 - (-2) = 22 °C
Q = 15 x 1,5 x 22 = 495 kcal/val
Bendra reikalinga šiluma:
420
468
21,6
55,7
14,2
720
495
-----------
2194,5 kcal/val
Tokiu būdu gauta vertė turėtų būti padidinta priedais pvz., pasaulio pašalpa, vėjo pašalpa ir pašalpa už šildymo nutraukimas.
Vėjo priedai:
Įprastos zonos: su viena išorine siena su anga:
10% su keliomis išorinėmis sienomis su angomis: 15%
Vėjuotos vietos: su viena išorine siena su anga:
20%, su keliomis išorinėmis sienomis su angomis: 25%.
Priedas šildymui sustabdyti:
Numatoma šildymo pertrauka nuo 8 iki 12 valandų per parą: 15%.
Numatomas šildymo pertraukimas nuo 12 iki 16 valandų per parą: 25%.
Papildymas pasaulio kraštams
Šiaurės vakarų orientacija: 5%.
Šiaurės orientacija: 10%.
Pavyzdyje esantis kambarys yra zonoje, kurioje yra įprastas kambarys vėjai, jis yra orientuotas į šiaurę ir todėl gaunamas vertė turėtų būti pridėta du kartus po 10%, t.y. iš viso 20 proc.
Šildymo nutraukimo pašalpos neskaičiuosime, nes yra mažiau tęstinis.
2194,5
+438,9 (20 %)
----------------------
2633,4
Iš šios vertės reikia atimti iš sienos gautą šilumos kiekį link vonios kambario:
2633,4
- 36,5
-------------
2596,9
Todėl reikalingas šilumos kiekis patalpai šildyti Q = 2597 kcal/val
Projektavimas
Visų pirma, projektuojant, reikia nubrėžti šonų pagrindą mastelis 1:100. arba, jei įmanoma, 1:50. Reikalingi šildymo elementaibet reiktų padėti po langu, patalpose kur langų nėra, šalia durų, vedančių į laisvą erdvę, arba link vėsesnių patalpų. Šis tvarkaraštis yra todėl galbūt ilgesnis vamzdynas, šiek tiek brangesnis nei tvarkaraštis šildymo elementai išilgai vidinių sienų, tačiau privalumai yra srautas oro ir, atsižvelgiant į tai, temperatūros pasiskirstymas, yra labai svarbustai ne. (3 pav.)
3 PAVEIKSLAS
Šildymo elementų pasirinkimas
Suprojektavę pasirinkite šildymo elementų tipą ir nustatykiteuž reikiamų šildymo paviršių. Šildymui karštu vandeniu tinkamiausi šildymo elementai yra plieniniai radiatoriai. Šie radiatoriai daugelis nenori naudoti, tariamai todėl, kad yra vandeningi jis greitai genda ir nuteka. Tačiau taip nutinka tik kai iš sistemos dažnai ir nepagrįstai išleidžiamas vanduo, arba kai išleidus vandenį radiatorius paliekamas ilgam laikas be vandens. Įprasto naudojimo metu plieno tarnavimo laikas radiatorius yra maždaug toks pat, kaip ir lietinių radijo imtuvų tarnavimo laikastora. Ketaus radiatoriai nėra patys tinkamiausi šildymas karštu vandeniu visų pirma, nes jie yra labai brangūs, dar ir todėl, kad jie turi didelį svorį. Kalbant apie šilumines charakteristikas, abiejų tipų radiatoriai yra identiški.
Aliuminio radiatoriai yra vieni moderniausių šildymo elementai (Alutherm, Radal). Šių šiluminės charakteristikos radiatoriai yra labai prieinami, jų svoris yra mažas, jie turi labai gražią ir šiuolaikišką išorinę išvaizdą. Jų ryšyssujungimas atliekamas su srieginiais flanšais. Kai jungiasi radiatorius, kad nesusidarytų galvaninis elementas ir korozijos, varžtų galvutės ir velenai turi būti izoliuoti eltrigubas izoliatorius.
Straipsnių sujungimas
Platūs plieniniai radiatoriai turėtų būti naudojami tik tada naudojant normalias (nuo 150 mm) labai išeitų ilgas radiatorius. Plieninius radiatorius galima įsigyti prekybojevynas su 5 - 10 -15 - 20 dirbinių, suvirintų vienas prie kito. Jeigu jei vienam radiatoriui reikia daugiau nei 20 gaminių, tai tai
galime jį pratęsti 5 ar galbūt 10 ele vienetumenta naudojant tarpinius varžtus 5/4" radiatoriams su kairiuoju ir dešiniuoju siūlai ir sandariklis, pagaminti iš klingerito arba kentauro. Rekomenduojami varžtai sutepkite vandeniui atspariu tepalu, kurio virimo temperatūra viršija 100°C, arba grafito alyva. Elementams montuoti reikalingas specialus raktas.
Ketaus radiatoriai, taip pat seni plieniniai radiatoriaiGaminiai surenkami pagal elementus ir tvirtinami kartuvaržtai. Jei perkame naudotus radiatorius, privalome juos pirkti Prieš montuojant reikia atidžiai apžiūrėti ir patikrinti, ypač atskirų elementų sudedamosios vietos. Kai kurie yra geriausi aštriu daiktu (pvz., trišakiu grandikliu) patikrinti splonesnė skarda, nes dėl slėgio susilpnėjusi skarda bus pradurta tad tokiu būdu apsisaugosime nuo tolesnių nemalonumų.
Slėgio bandymas
Radiatoriai, kuriuos surinkome patys, arba naudoti radiatoriaiprieš surenkant jį reikia patikrinti. Vis tiek bus bandomatai lengviau padaryti, jei vieną radiatoriaus galą uždarysime kištukaisuždėkime ant tų kištukų. Tada visiškai užpildykite radiatorių vandeniu ir uždarykite vieną iš likusių angų su srieginiu kamščiu, o ant kitos skylės uždėkite guminę žarna su vamzdžio jungtimi. Kitas guminės žarnos galas prisijungsime prie vandentiekio tinklų. Jei dėl vandens slėgiopo 5-10 minučių nepastebime, kad vandentiekis veikiajator nuteka, galime jį sumontuoti. Kur nėra vandens tiekimo tinklus, galime pagaminti slėgį 2-3 at su rankine pompa.
Radiatorius galime pastatyti ant kojelių ar konsolių, kurie pritvirtinti prie sienos. Konsolės sprendimas yra geresnis, nes netrukdo valyti po radiatoriumi ir turi geresnes estetos žvilgsnis. Norėdami pritvirtinti konsolę, turite išgręžti skylę sienoje anga 10 - 12 cm gylio, kad angos šonai būtų paralelne arba kad anga platėja link sienos. Virš angos mažiausiai dvi plytų eilės turi likti nepažeistos. Už darbą20 elementų sijai reikia dviejų, o ilgesniam - trijų konsolių.
Karščio šaltinis
Reikiamas katilo šildymo paviršius nustatomas pagal bendros reikalingos pastato (buto) šilumos. Gausime tokį dydį pridedant reikiamus šilumos kiekius atskiroms patalpoms. Mažesniems katilams, kurie kūrenami koksu arba su geresne kokybe anglimi, tai praktiškai galima pasiskaityti 10.000 1 kcal/val. XNUMX m2 šildymo paviršiai. Todėl, jei padalykite visą reikalingą šilumos kiekį iš 10.000 XNUMX, tada apytiksliai gausime reikiamą katilo šildymo paviršių. Tačiau rekomenduojama pasiimti šiek tiek didesnio našumo katilą nuo apskaičiuoto.
Katilo tipą pirmiausia lemia kuro rūšis. Dėl koksas, labiausiai tinka maži ketaus katilai. Dėl plieniniai katilai labiau tinka kūrenti skirtingu kuru ir turi suvirintą konstrukciją.
Mažų katilų šildymo paviršius paprastai yra 1,5 m2 (15.000 2,14 kcal/val.), XNUMX m2 (22.000 3.16 kcal/val.) ir XNUMX m2 (32.000 kcal/val.). Šeimos pastatui, kuris pateiktas nuotraukoje Nr.4 Pavyzdžiui, reikia suapvalinti 17.000 XNUMX kcal/val bendros šilumos. Kurui pasirinkome koksą. Pagal visus pateikti duomenys reikalauja katilo su kaitinimo paviršiumi iš 2,14 m2.
4 PAVEIKSLAS
